O prasidėjo viskas dar 2012 m. pavasarį... Kaip įprasta kasmet ankstyvą pavasarį susitikome aptarti galimos kelionės artėjančią vasarą. Apie Norvegiją jau kalbame kelerius metus, tačiau iki šiol vis trūko informacijos, upių aprašymų bei pasiryžimo. Pirmojo susitikimo metu labai smarkiai diskutuojame apie kelionės kryptis - pakankamai gerai žinoma Rusija ar dar neatrasta Norvegija. Per savaitę visi pavirškinę ir pasvarstę nubalsavome už Norvegiją.

Kaip visada kelionės planavimas prasideda nuo komandos sudėties. Keliauti nusprendėme automobiliais, todėl skaičiuojame ir dėliojame ekipažus. Gana greitai surinkome 11 žmonių grupę. Sutarėme išsinuomoti 9-vinvietį autobusiuką bei paimti dar vieną lengvąjį automobilį. Kelionės maršruto ilgai planuoti nereikėjo, nusprendėme keltu iš Rygos persikelti į Stokholmą, o iš ten jau tiesiai į Trolių šalį.

2012 m. liepos 14 d. pajudėjome iš Vilniaus į Rygą. Keltas išplaukia ~17 val.

Kelionė keltu neužtruko. Esant puikiam orui iki vėlyvo vakaro praleidome kas ant denio, kas restorano bare su panoraminiu vaizdu į jūrą. Kitos dienos rytą 9 val. atplaukę į Stokholmą leidžiamės į kelionę link Lilehamerio pačiame Norvegijos viduryje. Kitapus jūros mus pasitiko apniukęs dangus ir nesmarkus lietus.

Sekmadienio vakarą atvažiavome prie Lageno upės, prieš pat Sjoa intaką bei to paties pavadinimo miestelį. Oras puikus, temperatūra ~17oC. Suradę puikiai paruoštą stovyklavietę ant upės kranto apsistojame palapinėse.

Ryte keliames 8 val. Papusryčiavę besilepindami saualės spinduliais puolame surinkinėti savo laivus. Užtrukę apie 2 val. tvirtinam pripūstus katamaranus ant automobilių stogų ir važiuojame į Sjoa upės aukštupį. Viso turime 4  dviviečius katamaranus bei du kajakus.

Plaukimą pradėjome Sjoa aukštupyje žemiau Riddersprangeto krioklių. Kriokliai vandeninkams žymūs tuo, kad čia prieš keletą metų tragiškai žuvo du ukrainiečiai su dviviečiu katamaranu įplaukę į upę užtveriančią grotą. Ši upė plačiai žinoma tiek vietinių vandeninkų tiek atvykstančių iš svetur šio ekstramalaus sporto mėgėjų. Tą patį savaitgalį kai mes atvykome vyko kasmetinis Sjoa upės festivalis t.y. slalomo varžybos, vykstančios kasmet antrąjį liepos penktadienį. Upės žemupyje ties Sjoa kayak kempingu vietiniai įrengę puikią varžybų trasą su apžiūros takais krantinėse, bei teisėjų bokšteliais.

Laivus išsikrovėme miško aikštelėje ant upės kranto. Netrukus išplaukėme.

Sjoa upė vietinių padalinta į keturias atkarpas. Pirmas ruožas prasidedantis nuo Riddersprangeto krioklių vietine kalba pavadintas "Asengjuvet", įvertintas 3-4 sudėtingumo europine kategorija (pagal Rusijoje priimtą skirstymą reiktų pridėti vienu lygiu aukščiau, t.y. būtų 4-5 kat.). Šiame ruože mes ir pradėjome savo plaukimą. Pradžia buvo jaudinanti ir šiek tiek gasdinanti. Vanduo labai aukštas, nes prieš mums atvykstant visą savaitę be perstojo lijo, todėl šio upės ruožo sudėtingumas ženkliai pakilo. Plaukimo pradžioje tik spėję apšilti pakliuvome į rimtą ruožą, kur nespėji dairytis aplink ir tenka darbuotis iš peties, kad neapverstų šoninė banga ar viduryje upės išsikerojusi bačka. Kadangi plaukėme be daiktų, tai bangos lengvus laivus taršė ir blaškė kaip įmanydamos. Vienas dvivietis apsivertė viduryje upės pakliuvęs į netikėtą bačką. Apvesrtą laivą ir jo įgulą nešė žemyn upe keletą kilometrų, kol išsiviniojusi gelbėjimo virvė užstrigo tarp akmenų upės dugne. Aukščiau likę draugai tik praėjus laikui pasivijo užstrigusį laivą, nes nieks nesitikėjo kylio, o pamatę pro šalį pralaukiantį apsivertusį laivą, dar atsargiau stūmėsi upe žemyn. Atplaukus gelbėtojams virvę teko nupjauti ir tik taip pavyko išlaisvinti katamaraną bei išstumti jį į krantą.

Antrasis ruožas pavadintas "Sjoa Normal/ Play run" - 2-3/4 sudėtingumo kategorija priklausomai nuo vandens lygio. Turistus su raftais esant vidutiniam vandens lygiui pradeda plukdyti būtent šiuo ruožu ir tik esant žemam vandens lygiui plukdo iš aukščiau pirmuoju ruožu, kuriuos mes pradėjome šiandien. Ruožas irgi pakankamai rimtas, tačiau jau ramesnis. Pradžioje šiek tiek atsipalaidavome, bet pačioje ruožo pabaigoje mūsų kajakeris užstrigo bačkoje ir nesugebėjęs išsilaisvinti nėrė iš sijono, kad upės vandeniui pliūptelėjus į laivelio vidų jį išneštų iš bačkos. Tuo pat metu vieno dviviečio katamarano įgula užsižiūrėjusi į apvirtusį kajaką patys apvirto bačkoje. Likusieji ant vandens stengėmės iškrapštyti nuplaukinati kajaką ir stumti link kranto apvirtusį katamaraną.

Trečiasis šios upės ruožas vadinasi "Vaskemasina", kas išvetus reiškia - "Skalbykla". Ruožo sudėtingumas 2-3/4. Priplaukę sustojome apsižiūrėti, nes žinojome, kad čia yra rimtas slenkstis. Upė sukasi į kairę pusę ir tarp uolų siaurėja į neidelį kanjoną, prieš pat kurį matėsi keletas rimtų bačkų. Kadangi jau buvo vakarop, o mes išvarginti pirmos dienos nuotykių, nusprendėme atidėti plaukimą šiuo ruožu kitai dienai.

Sekančios dienos rytas mus vėl džiugino saulute ir gan šiltu oru ~16oC. Prieš kelionę buvome prisiklausę apie vėsias ir lietingas Norbegijos vasaras, todėl buvom nusiteikę prastam orui, tačiau kol kas mums sekėsi. Vakar dienos įvykių sukūryje viršutinio ruožo kanjone ant kranto buvo paliktas vienas irklas. Nesinorėjo jį prarasti tik prasidėjus kelionei, todėl buvo nuspręsta su trimis katamaranais plaukti nuo pradžių ir surasti paliktą irklą, o likusieji nsuprendę šiek tiek apsižvalgyti vietovėje sutarė po pietų prisijungti prieš pat Skalbyklą.

Gerokai po pietų visi susirinkę ant upės kranto pradėjome žvalgyti slenkstį. Vanduo per naktį nusėdo apie 20 cm. Iš vietinio kajakerio sužinojome, kad tą dieną vandens debitas tesiekė 71 m3/s, kai savaitgalį jis buvo 110 m3/s. Ar dėl to, kad buvome jau apsipratę su upe ar iš tiesų nukritęs vandens lygis turėjo įtakos, bet mūsų akimis tadien slenksčio charakteris jau buvo švelnesnio pobūdžio. Slenksčio pradžia ties upės posūkiu, kur įsisukusios dvi didžiulės bačkos, iškart už jų prasideda siauras kanjonas, kuris pasibaigia ties Kayak Campu. Skalbyklą įvekėme po vieną katamaraną iš eilės plaukdami kairiu krantu nelendant į patį bačkos centrą. Visi katamaranai tuo pačiu ir kajakas sėkmingai praplaukę stabtelėjome ties Kayak Campu. Persimetę pora žodžių su čia apsistojusiais rusų kajakeriais nuplaukėme žemyn upe slalominiu upės ruožu kur vyksta kasmetinės Sjoa varžybos. Šiek tiek žemiau mūsų laukė dar vienas įdomus slenkstis. Ilgai jį apžirinėjome, nes reikėjo sustoti gerokai aukščiau, kad galima būtų saugiai išlipti į krantą. Prieš pat slenkstį upė daro lanką į dešinę, už kurio yra didelė bačka ir staigus posūkis į kairę su prispaudimu į uolą. Vieni praplaukė švariai kiti šiek tiek lipo ant uolos, bet gan sįkmingai.

Iškart už automobilinio tilto per upę pačiame Sjoa žemupyje prasideda paskutinysis ir rimčiausias upės ruožas "Amodtfallene", mūsų kitaip vadinamas "Amotu". Ruožo įvertinimas 4-5 kategorija vertinant pagal europinę skalę pilnai atspindi šios atkarpos sudėtingumą. Prieš Amotą buvusiame ruože vienas katamaranas užsiliko, todėl prieš rimčiausią slenkstį iškart už tilto išlipome tik du katamaranai ir kajakas. Tadien neplaukiantys draugai jau laukė su vaizdo kamerom ir fotoparatais. Kol apžiūrinėjome mūsų nuomonę rimčiausią ir baisiausiai atrodantį upės slenksčių ruožą atplaukė paskutinis dvivietis ir nesugebėjęs priplaukti prie kranto įplaukė be jokios žlagybos į pačią mėsmalę. Mūsų visų džiaugsmui laivo įgula sėkmingai įveikė slenksčius ir sustojo prieš pat intaką į Lageno upę. Sekantis dvivietis irgi gan sėkmingai praplaukė, o trečiajam jau pasisekė mažiau... Apvirtę pačioje slenksčio pradžioje visą ruožą praplaukė plūduriuodami ant apversto visiškai nevaldomo laivo. Vienas komandos narys nerdamas iš vandens stuktelėjo su šalmu į rėmą ir nurovė GoPro vaizdo kamerą paskandindamas dviejų dienų vaizdo įrašus... Dar keletą valandų ji filmavo povandeninį upės gyvenimą kol išsikrovus akumulatoriams taip ir liko amžiams Amato dugne... Kajakeris praplaukė nepriekaištingai. Visi susirinkę į grupę įplaukėme į Lageną, kuriuo nuplaukėme iki žemiau esančios  mūsų stovyklavietės dešiniajame upės krante.

Trečioji diena. Vis dar puikus oas. Kėlėmės šiek tiek ankščiau, kad dar kartą įveikti paskutinįjį upės ruožą ir tą pačią dieną keliauti tolyn.

Pradėjome nuo "Skalbyklos". Šįkart jau be apžiūros praplaukėme viens paskui kitą pirmąjį šiandienos slenkstį. Plaukiame jau drąsiau, šiek tiek arčiau centro. Trumpai stabtelėję atsipūsti ties kempingu plaukiame žemyn link "Amato". Išlipę iškart už automobilinio tilto dar kartą žvalgomės, įgulos tariasi kokia trajektorija įveiks slenksčius. Visi sėkmingai įveikę paskutinįjį rimčiausią ruožą stojame kairiajame krante prieš pat intaką, kur nedidelėje aikštelėje šalia kelio mūsų jau laukia automobiliai.

Persirengę ir pritvirtinę laivus ant automobilių stogų iškart keliaujame aukštyn palei upę link Riddersprangeto krioklių.

Prieš porą metų ukrainiečiai su dviviečiu katamaranu įplaukė į žemiau nuotraukoje uolomis užverstą tarpeklį ir žuvo.

Iškart už šios vietos žemiau upe yra Riddersprangeto kriokliai. Vaizdai išties įspūdingi.

Apžiūrėję krioklius keliaujam aukštyn upe iki Gjendesheimo. Čia planuojam apsistoti nakčiai kempinge, o kitą dieną leistis į treką palei ežerą.  Laivu iš Gjendesheimo plauksime į Memurubu, o iš ten lipdami per kalnus (aukščiausia pakilimo vieta 1743 m.v.j.l.) grįšime atgal į Gjendesheimą. Iš Gjende ežero išteka Sjoa upė.

Kitą rytą keliames anksti apie ~7 val ryte, kad spėti į 9.30val išplauksiantį laivą į Memurubu. Kelionės kaina vienam asmeniui 50 NOK.

Mūsų laukia 16km kelias atgal iš ten kur atplaukėm. Turėsime įveikti beveik 1km aukščio perkrįtį akmenuotais kalnų takeliais.

Treką įveikėme per 5-6 val. Trekas nėra sudėtingas, Norvegų informacijos stende nurodoma, kad galima eiti net su šunimis. Iš ryto kalnus buvo aptraukęs rūkas, tačiau pačioje įspūdingiausioje treko vietoje kur matosi du ežerai esantys skirtingame aukštyje mūsų džiaugsmui debesys staiga isiskalaidė. Sudėtingiausia treko dalis stati ketera į aukščiausią viršūnę. Nors buvo pats vidurvasaris, pakeliui matėme nemažai snieguotų šlaitų.

Gerokai po pietų keliaujame žemyn palei Sjoa į tą vietą kur pirmą dieną pradėjome plaukimą. Žinojome, kad prie pat upės miškingoje vietoje yra puiki aikštelė su geru privažiavimu, ten ir įsikūrėme nakvynei. Pliaupiant lietui einam apžiūrėti šiek tiek aukščiau esančių slenksčių, kuriuos ketiname įveikti sekančią dieną. Atidžiai apžiūrėję artimiausią slensktį nusprendėme nerizikuoti ir juo neplaukti. Pirmoji slenksčio pakopa siauras tarpeklis, už kurio bačka ir visas srautas muša į kairiojo kranto uolą. Sekanti pakopa galinga bačka, toliau ~30m ramaus ruožo ir nuopyla per visą upės plotį per negiliai esančias aštrias uolas.